- muistyti
- mùistyti, -o, -ė 1. tr. Vdš mosikuoti, kinknoti, kratyti (galvą): Šitas arklys labai mùisto galvą: aš negalėsiu jam apinasrio užmaut Brž. Širmis stenėdamas atsikėlė ir vėl risnojo, muistydamas, galvą rš. | refl.: Karvės retkarčiais muistėsi galvomis rš. Vaikai, kai tik pamatysit, kad veršis su ragais muistos ir nori durt, tai ir duokit lazda per ragus, tai atpras nuo badymo Mrs. 2. refl. sukiotis, judėti, krutėti, nerimti: Atvesk arklius iš lauko, gal gyliai apipuolė, kad taip mùistos, – dar gali nutrūkti Kp. Siaubo apimtas, degančiomis akimis arklys baidėsi, muistėsi, stojosi piestu, prunkštė A.Vien. Karvės muistosi, negalima gerai nei pamilžti Klm. Tik sumyks veršiukas, tuoj karvė ir mùistosi Gs. Avinas muistėsi, kol surišo ir įmetė į ratus Lnkv. Kad sėdi – sėdėk, nesimùistyk! Dkš. Ko mùistais kai jaučias nuo gylių! Ds. Muistykis, nesimuistyk, nieko nebus, neišsisuksi! Ut. Merga mùistėsi, norėdama ištrūkti iš drūtų berno rankų Sn. | prk.: Pradedame ir patys vis labiau muistytis, nes mums svetimas jungas jau pečius pratrynė Vaižg. ║ spyriotis, priešintis, ožiuotis: Marytė muistės, ožiavos, nėjo valgyti Vaižg. Jaunikis irgi ėmė muistytis – kraityje kažin kokią spragą nužvelgė rš. Ko čia mùistais, sėsk tik prie stalo Grk. \ muistyti; išsimuistyti; pamuistyti; sumuistyti
Dictionary of the Lithuanian Language.